Patarlės 31

₂„Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau!

Ne, mano įžadų sūnau!

₃Nedalyk savo stiprybės moterims

nė savo jėgų karalių naikintojoms.

₄Vynas – ne karaliams, Lemueli!

Ne karaliams gerti vyną,

ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,

₅kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia,

ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.

₆Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam,

o vyną – žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.

₇Tegeria, teužmiršta savo skurdą

ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.

₈Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti,

ir dėl skurdžiaus teisių.

₉Atverk burną! Tark teisų nuosprendį,

gink vargšus ir beturčius!“

₁₀א Koks retas radinys – sumani žmona!

Brangesnė už perlus jos vertė!

₁₁ב Vyras jai patiki savo širdį

ir turi tikrą turtą.

₁₂ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu

per visas savo gyvenimo dienas.

₁₃ד Ji pasirūpina vilnų bei linų

ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.

₁₄ה Kaip pirklio laivai,

ji pargabena iš toli maisto atsargų.

₁₅ו Ji keliasi, kai dar tamsu,

duoda maisto namams

ir dienos nurodymų tarnaitėms.

₁₆ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka,

iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.

₁₇ח Ji susijuosusi jėga,

jos rankos stiprios.

₁₈ט Ji mato, kad jos verslas klesti;

naktį jos žibintas niekada neprigęsta.

₁₉י Ji ima į rankas ratelį,

o jos pirštai stveriasi verpstės.

₂₀כ Ji dosniai duoda vargšui

ir ištiesia ranką elgetai.

₂₁ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,

nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.

₂₂מ Ji pati pasigamina antklodžių,

plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.

₂₃נ Jos vyras įžymus miesto vartuose

ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.

₂₄ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius,

ir tiekia juostas pirkliams.

₂₅ע Stiprybė ir orumas – jos drabužis;

ji su šypsniu žiūri į ateitį.

₂₆פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai,

o ant jos liežuvio – malonus pamokymas.

₂₇צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį

ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.

₂₈ק Jos vaikai ją giria,

jos vyras irgi liaupsina ją:

₂₉ר „Daug sumanių moterų,

bet tu viršiji jas visas!“

₃₀ש Žavumas – apgaulė,

o grožis – migla;

moteris turi būti giriama

už pagarbią VIEŠPATIES baimę.

₃₁ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą!

Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!